vienpusiavimas

vienpusiãvimas sm. (1) KŽ; Ls → vienpusiauti: Tie mano žodžiai parodo vienpusiavimą daug mūsų raštininkų A1883,76. Šituos žodžius tyčia išrašiau beveik žodis į žodį iš atspaustų Komiteto protokolų, idant skaitytojas matytų, kaip kartais purvan paverčia mokslą tokie vyrai, kurie patys rėkia ant kitų intrigų ir vienpusiavimų J.Jabl. Vienpusiavimas – aiškus ženklas neteisybės Gmž.